Marsa Alamas: Snorkeliavimas su jūros vėžliais prie Marsa Mubarako

Jūs atvykote prie Raudonosios jūros būtent dėl tokio ryto. Laivas atsiplukdo nuo prieplaukos, pakrantė lieka už nugaros, o kažkur priekyje, po turkio spalvos vandeniu, jūrų vėžlys jau sklendžia virš rifo — neskubėdamas, senovinis, laukiantis, kol jūs įlipsite į vandenį.

Marsa Mubarake jūs nuslystate nuo laivo laivagalio, ir paviršiaus pasaulis nutyla. Po jumis rifas atsiveria spalvų siena — papūgžuvės graužia koralus, žuvų būriai sukasi kartu tarsi vienas protas, o tuomet šalia jūsų, kad įkvėptų oro, iškyla lėtas, lėkštės dydžio žaliojo jūrų vėžlio šešėlis. Dvi gido lydimos nardymo su kauke stotelės suteikia laiko nustoti skaičiuoti minutes ir tiesiog plaukioti be svorio vandenyje, tokiame skaidriame, kad jūros dugnas atrodo pasiekiamas ranka.

Marsa Mubarakas yra viena iš paskutinių įlankų šioje pakrantėje, kur vėžliai ir jų jūržolių pievos vis dar klesti netrikdomi — Raudonosios jūros kampelis, kuris elgiasi taip, kaip kadaise elgėsi visa jūra. Dalytis vandeniu su laukiniu vėžliu čia — tai ne tiek proga nusifotografuoti, kiek tylus priminimas, kad esate svečias pasaulyje, kuris puikiai vertėsi ir be jūsų. Dauguma žmonių išnyra ramesni, nei buvo prieš įlipdami į vandenį.

Grįžus ant denio jūsų jau laukia bufeto pietūs, saulė džiovina druską ant odos, o laivas nuneša jus prie seklios smėlio sekluma, kur vanduo tampa stiklo spalvos. Viskas kita — paėmimas ir grąžinimas į viešbutį, visa įranga, neskubantis tempas — jau sutvarkyta; jums reikia atsivežti tik maudymosi kostiumėlį. Į krantą grįšite nešdamiesi tą ypatingą, nepajudinamą ramybę, kurią palieka tik ilga diena atvirame vandenyje — tokią, kuri išlieka ilgiau nei įdegis.